Naudingos nuorodos:
<<<Lietuvos HMT/HidrometeorologinÄ— informacija (ORAI)>>>
<<<www.wunderground.com/global/L1.html (ORAI) >>>
<<<www.maps.lt (ŽEMĖLAPIAI)>>>
<<<www.baidariu.puslapiai.lt>>> baidarių nuoma Molėtų rajone
Rekomenduojamas inventorius ir patarimai ruošiantis į kelionÄ™
MÅ«sų pašÄ—lusiame gyvenimo ritme nelengva rasti laisvÄ… atokvÄ—pį, taÄiau, rengiantis kelionei, reikÄ—tų skirti šiek tiek jums brangaus laiko, antraip gali nublankti ne tik pati išvyka, bet ir visos atostogos. Kad galÄ—tumete atsipalaiduoti ir mÄ—gautis kelione ir atostogų laisve, tereikia tik šiek tiek pasiruošti ir paisyti kai kurių patarimų.
Šis sÄ…rašas yra tik rekomendacinio pobÅ«džio. Bet tikimÄ—s, kad ruošiantis į kelionÄ™, jis padÄ—s neužmiršti bÅ«tiniausių daiktų ar padÄ—s tiems, kurie pirmÄ… kartÄ… susiruošÄ— į žygį.
Svarbiausias patarimas pradedantiesiems keliauti vandens turistams - visus drÄ—gmÄ—s bijanÄius daiktus pakuoti į hermetiškus maišus ir neimti nieko nereikalingo !!!
|
• BaidarÄ—, irklai, gelbÄ—jimosi liemenÄ—s - NUOMOJAME |
|
• ŽemÄ—lapis, maršruto aprašymas - APRŪPINAME NEMOKAMAI |
|
• PalapinÄ—, kilimÄ—lis ar pripuÄiamas Äiužinys, miegmaišis - NUOMOJAME |
|
• RÅ«bai ir avalynÄ—, priklausomai nuo metų laiko ir orų prognozÄ—s |
|
(net ir vasara nepamirškite šiltesnio rÅ«bo) |
|
• Pilnas atsarginių rÅ«bų ir avalynÄ—s komplektas |
|
• Hermetiški maišai |
|
• Puodas, samtis, lentutÄ— maistui pjaustyti - NUOMOJAME |
|
• Kirvis - NUOMOJAME |
|
• Iešmai ar kiti kepimo įrankiai - NUOMOJAME |
|
• Valgymo reikmenys (šaukštas, puodukas, lÄ—kštutÄ—) |
|
• VirvÄ— |
|
• Fotoaparatas/video aparatÅ«ra (nepamirškite saugaus hermetiško įpakavimo !) |
|
• Degtukai, padegimo skystis arba sausas kuras |
|
• Apsaugos priemonÄ—s nuo vabzdžių |
|
• Apsaugos priemonÄ—s nuo saulÄ—s vasaros metu BŪTINOS |
|
• Prožektorius |
|
• Tualeto reikmenys (muilas, rankšluostis, dantų pasta, dantų šepetukas ir kt.) |
|
• VaistinÄ—lÄ— - NUOMOJAME |
|
• Akiniai nuo saulÄ—s, kepuraitÄ— |
|
• Peilis |
|
• Šiukšlių maišai |
|
•Maistas, gÄ—rimai... |
Irkluoti baidarÄ™ specialaus pasiruošimo nereikia. Tinkamai pasiruošÄ™ kelionei - drÄ…siai keliaukite su vaikais. Vaikai - šaunÅ«s keliautojai. Šie smalsÅ«s, linksmi, nenuoramos ir išdykÄ—liai nuspalvins jÅ«sų kelionÄ™ ryškiausiomis spalvomis. KelionÄ—s su vaikais sutvirtina šeimos santykius, o vaikų patirti įspÅ«džiai ilgam išlieka jų prisiminimuose. Tik reiktų nepamiršti, kad vaikų odelÄ— greiÄiau nudega saulÄ—je, todÄ—l nepamirškite apsaugos priemonių nuo saulÄ—s ir galvos apdangalo. O mes jÅ«sų patogumui baidarÄ—je įrengsime treÄiÄ… papildomÄ… vietÄ… vaikui iki 6 metų.
Keliauti baidare vasara galima dviese, su šeima, su draugais ar darbo kolektyvu. Plaukiant sudÄ—tingesniais maršrutais ne sezono metu, srauniose, akmeningose ir rÄ—vingose upÄ—se, turistinÄ— grupÄ— rekomenduojama mažiausiai iš 4 žmonių, t.y. dvi dvivietÄ—s baidarÄ—s. Keliauti su didele grupe, daugiau nei 10-12 žmonių, yra sudÄ—tingiau, nes sunkiau jÄ… organizuoti ir valdyti. Bet dažniausiai kelionÄ—s gerÄ… nuotaikÄ… lemia ne narių skaiÄius, bet jų susiklausymas, geranoriškumas vienas kito atžvilgiu, tinkamas pasirengimas žygiui bei maždaug vienodas fizinis pasirengimas.
Kad JÅ«sų poilsis bÅ«tų turiningas ir kupinas įspÅ«džių, vandens keliones reikia planuoti itin kruopšÄiai. Labai svarbu tinkamai pasirinkti inventorių, maršruto pradžiÄ…, tarpinius sustojimus ir poilsį, maršruto pabaigÄ…. Reikia suplanuoti valÄių ir poilsiautojų nuvežimÄ… į maršruto pradžiÄ… ir parvežimÄ… po kelionÄ—s. Tai padaryti padÄ—sime mes. Galime pasiÅ«lyti gerai suplanuotas ir paÄių išbandytas vandens keliones Žemaitijos upÄ—mis, išnuomoti kokybiškas dvivietes plastikines ir polietilenines baidares, kelionei reikalingÄ… inventorių, užsakyti nakvynÄ™ kaimo turizmo sodyboje ir pirtį. O kad kelionÄ— bÅ«tų įdomesnÄ—, saugesnÄ— ir ilgai nepamirštama, aprÅ«pinsime maršruto žemÄ—lapiu ir išsamiu aprašymu.
Informacija apie Lietuvos upes ir maršrutus
Didžioji Lietuvos teritorijos dalis, net 71,5 proc., priklauso NEMUNO baseinui. LielupÄ—s (MÅ«šos - NemunÄ—lio) baseinas užima 13,4 proc., Ventos - 8 proc., Dauguvos - 2,4 proc., į BaltijÄ… įtekanÄių upių (Šventosios, Bartuvos, Rąžės ir kt.) - 4,1 proc. teritorijos.
| LIETUVOS UPÄ–S | |||||
| NEMUNO | VENTOS | LIELUPÄ–S | LIETUVOS | DAUGUVOS | PRIEGLIAUS |
| baseinas | baseinas | baseinas | PAJŪRIO UPIŲ | baseinas | baseinas |
| baseinas | |||||
| 71,5 proc. | 8 proc. | 13,4 proc. | 4,1 proc. | 2,4 proc. | |
NEMUNO BASEINAS
NEMUNAS - ilgiausia Lietuvos upÄ—. Jos ilgis 937 km, o Lietuvos teritorijoje teka 460 km. Nemuno gylis iki 5 metrų, plotis - iki 500 metrų, srovÄ—s greitis - 1-2 m/s, didžiausias vidutinis debitas prie PagÄ—gių - 630 kub.m/s. Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas, užtvankoje pastatyta Kauno HE. AukšÄiau užtvankos susidarÄ™s vandens telkinys, vadinamas Kauno mariomis, yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje.
Nemunas turi apie 180 intakų. Ä®domiausi intakai: Baltoji AnÄia, Merkys, VerknÄ—, StrÄ—va, Neris, Nevėžis, Dubysa, ŠešupÄ—, JÅ«ra, Minija, Jiesia, AlovÄ—, Armena, Lapainia. Ä®domiausia atkarpa kelionei baidarÄ—mis, kanojomis ar kitu vandens transportu - nuo Baltarusijos sienos iki Kauno marių. Keliaujama DzÅ«kijos nacionalinio parko teritorija, praplaukiami Druskininkai, MerkinÄ—, Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas. KelionÄ™ galima pratÄ™sti nuo Kauno iki PanemunÄ—s.
Nemuno deltos regioninis parkas - beveik visa šio parko teritorija (išskyrus VentÄ—s rago nuošlaitÄ™) priklauso Nemuno baseinui. PagrindinÄ— Nemuno upÄ—s deltinÄ— šaka - RusnÄ— skaidosi į dvi žiotines atšakas: AtmatÄ… (13 km ilgio) ir SkirvytÄ™ (9 km), apsupdamos RusnÄ—s salÄ…. Keliauti galima Minijos, Nemuno deltų, RusnÄ—s salos upÄ—mis, Kniaupo įlanka, Kuršių mariomis. ŠÄ¯ kraštÄ… garsina tokios vietovÄ—s kaip VentÄ—s ragas, MingÄ—s kaimas, Aukštadvario uostas, Krokų Lankos ežeras.
NERIS - antra pagal ilgį Lietuvos upÄ—. Neries baseinas su intakais užima daugiau kaip ketvirtadalį Nemuno baseino. Ä®domesni intakai vandens turistams: Šventoji, Žeimena, VokÄ—, VIlnia, BražuolÄ—, DÅ«kšta, SaidÄ—. Populiariausias maršrutas - apie 70 km nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus. ÄŒia upÄ— srauni, vaizdinga, daug patogių vietų stovyklavietÄ—ms. Ä®domi kelionÄ— ir toliau - nuo Vilniaus iki Kauno.
Šventoji - didžiausias Neries intakas. Didžiausia upÄ—, kuri visa teka Lietuvos teritorija. Baseinas driekiasi iš šiaurÄ—s rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, MolÄ—tų aukštumas, SvÄ—dasų ir Širvintų plynaukštes ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos. UpÄ— teka pro 3 regioninius parkus: GražutÄ—s, Sartų ir AnykšÄių, prateka pro gražius Luodžio ir Sartų ežerus. Ä®teka į Nerį netoli Jonavos. JÄ… maitina daug intakų: Kriauna, Siesartis, Širvinta, Virinta ir kt.. KRIAUNA - rekomenduojama plaukti tik pavasarį arba po didesnių liÅ«Äių. KelionÄ— prasideda Obelių miestelyje, eina Sartų regioniniu parku, perplaukus Sartų ežerÄ…, kelionÄ™ galima tÄ™sti Šventosios upe. ŠIRVINTA - upÄ— tinka aštresnių pojÅ«Äių mÄ—gÄ—jams, rekomenduojama plaukti tik pavasarį. Prasideda netoli Paberžės, Vilniaus rajone. KelionÄ™ baidarÄ—mis galima pradÄ—ti nuo tilto, Vilniaus - UkmergÄ—s greitkeliui kertant ŠirvintÄ…. UpÄ— labai vingiuota, slÄ—nis siauras, gausu rÄ—vų, staigių posÅ«kių, slenksÄių ir seklių brastų. SIESARTIS - žygis sunkus. kelionÄ™ pradÄ—jus MolÄ—tuose, jus visÄ… laikÄ… lydÄ—s kliÅ«tys: buvusios užtvankos kliÅ«tys, rÄ—vos, dideli akmenys, medžių sÄ…vartos, kelmai.
Žeimena - upÄ—s ištakos ties Labanoro giria, iš Žeimeno ežero Aukštaitijos nacionaliniame parke. Beveik visa upÄ— teka ŠvenÄionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka ŠvenÄionių - Vilniaus rajono paribiu. UpÄ—s tÄ—kmÄ— lÄ—ta, Žeimena neturi visiškai jokių kliÅ«Äių - nei dirbtinių, nei natÅ«ralių. Žeimenos intakai: Aiseta, BÅ«ka, Dubinga, Kiauna, Lakaja, Kretuona, Mera, Peršokšna, ŠventelÄ—. Galimi įvairÅ«s maršrutų variantai derinant Žeimenos ir gražių Aukštaitijos ežerų ir upių trasas. Aukštaitijos nacionaliniame parke yra apie 100 ežerų. Daugelį jų jungia upeliai ir pratakai. KIAUNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS - kelionÄ— po Labanoro regioninį ir Aukštaitijos nacionalinį parkus. Keliaujama Aiseto, Galuonio, Dumblio ežerais ir Kiaunos upe (16 km) atplaukiant į ŽeimenÄ…. Maršrute vien miškai, švarus vanduo, sveikas oras ir jokių kliÅ«Äių. LAKAJA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS - kelionÄ— Labanoro regioniniu parku, Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Juodųjų Lakajų ežerais ir Lakajos upe (29km). MOLÄ–TŲ - INTURKÄ–S EŽERYNAS - kelionÄ— Labanoro regioniniame parke Stirnių, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų, SiesarÄio, Kirneilio, Babrusų ežerais. Baltieji ir Juodieji Lakajai - vieni gražiausių ežerų Lietuvoje. MaršrutÄ… galima užbaigti plaukiant ežerais arba tarpiniais upeliais bei ežerÄ—liais pasiekti ŽeimenÄ…. PERŠOKŠNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS - kelionÄ— baidarÄ—mis Labanoro regioniniame parke Balto, Indrajų, Peršokšnų ežerais ir Peršokšnos upe (19 km). Peršokšna atplaukiama į LakajÄ…, o pastarÄ…ja į ŽeimenÄ…. Visi maršrutai nesudÄ—tingi, nuostabaus kraštovaizdžio.
Vilnia (VilnelÄ—) - upÄ— rytinÄ—je Lietuvoje. Ištakos - netoli VindžiÅ«nų kaimo, Vilniuje įteka į Nerį. RytinÄ—je Vilniaus dalyje įkurtas Pavilnių regioninis parkas. UpÄ—s nuotekis per metus smarkiai svyruoja, plaukti tinkamiausias laikas: gegužės - birželio mÄ—nesiai. Žemupyje Vilnia primena kalnų upelį, rekomenduojama turintiems patyrimo.
VokÄ— - teka ŠalÄininkų, Vilniaus ir Trakų rajonais. Jos aukštupyje iškastas kanalas, kurio pagalba VokÄ—s upÄ— sujungÄ— Nerį ir Merkį.
MERKYS - dešinysis Nemuno intakas. Didžiausia pietryÄių Lietuvos upÄ—. Jo ištakos Baltarusijoje, netoli Ašmenų, teka ŠalÄininkų ir VarÄ—nos rajonais. Merkio upÄ™ maitina begalÄ—s šaltinių, todÄ—l vanduo šaltas, skaidrus ir švarus. Aukštupyje sraunus, nemažai kliÅ«Äių, vietomis kanalizuotas. Žemupyje kerta DzÅ«kijos nacionalinį parkÄ…, tÄ—kmÄ— negreita, kliÅ«Äių nÄ—ra. DzÅ«kijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis - 37 km. Plaukiant Merkiu, Dzukijos nacionalinio parko teritorija, krantuose yra įrengtos stovyklavietÄ—s. Ties Merkine Merkys įteka į NemunÄ…. Ä®domesni intakai: ŠalÄia, Ūla, VisinÄia, VarÄ—nÄ—, NedzingÄ—, Verseka.
Ūla - vaizdinga DzÅ«kijos upÄ—, Merkio kairysis intakas. Jos ištakos Baltarusijoje, Pelesos apylinkÄ—se. Teka vingiuodama DzÅ«kijos nacionalinio parko miškais ir ties Mardasavo kaimu įteka į Merkį. Turistų skaiÄius ribojamas, specialÅ«s leidimai plaukti Ūla parduodami DzÅ«kijos nacionalinio parko direkcijoje. Plaukimas baidarÄ—mis gana sudÄ—tingas: srauni tÄ—kmÄ—, posÅ«kiai, daugybÄ— išvirtusių medžių. Vanduo šaltas.
ŠalÄia - didžiausias Merkio intakas, prasidedantis netoli ŠalÄininkų. Iš pradžių 9 km teka Lietuvos teritorija į pietus, paskui, pasukusi į vakarus, ŠalÄia 11 km teka Lietuvos Respuklikos ir Baltarusijos Respublikos siena, toliau savo vandenis plukdo per LietuvÄ…, RÅ«dininkų girios pietiniu pakrašÄiu. Hidrografinis draustinis. UpÄ— gana srauni, negilaus slÄ—nio, neaukštų krantų, vingiuota, vanduo labai šaltas, labai švarus. DÄ—l to joje veisiasi upÄ—takiai, šlakiai, kiršliai. Ä®teka į Merkį netoli Valkininkų. Ä®domesnis intakas - VisinÄia. VisinÄia prasideda netoli ŠalÄininkų. Teka Gudelių giria, kurioje nÄ—ra jokių sodybų, negyvenamomis vietovÄ—mis. UpÄ—je praktiškai srovÄ—s nesijauÄia, labai vingiuota, nemažai užvartų, jos slÄ—nis- kraštovaizdžio ir hidrofrafinis draustinis. Ä®teka į ŠalÄiÄ… 25,8 km nuo šios žioÄių.
NEVĖŽIS - vidurio Lietuvos upÄ—, dešinysis Nemuno intakas. Prasideda netoli Grybulių AnykšÄių rajone, 6 km į pietryÄius nuo TroškÅ«nų. Teka į šiaurÄ—s vakarus pro RaguvÄ…, per Panevėžį, žemiau BerÄiÅ«nų pasuka į pietus ir vingiuoja Nevėžio žemuna į pietus pro Naujamiestį, KrekenavÄ…, per KÄ—dainius, pro Babtus. Ties KÄ—dainiais upÄ— kerta Šiaulių - Jonavos geležinkelį. Ä®teka į NemunÄ… 199 km nuo jo žioÄių, ties raudondvariu (Kauno rajonas). SenovÄ—je Nevėžiu Ä—jo riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos. UpÄ— turi apie 70 intakų. Didžiausi: ŠušvÄ—, ObelÄ—, UpytÄ—, Juosta, Smilga ir kt.. Galima plaukti nuo Pienios žioÄių. Nevėžis - ramiausia Lietuvos upÄ—: tÄ—kmÄ— rami, pavojingų kliÅ«Äių nÄ—ra. Rekomenduojama keliauti istorijos mÄ—gÄ—jams, aplankant Panevėžį, KÄ—dainius, Raudondvarį. Praplaukiamas Krekenavos regioninis parkas.
ŠušvÄ— - tinkama upÄ— rÄ—vų, slenksÄių, užtvankų ir kitokių kliÅ«Äių mÄ—gÄ—jams. Prasideda Tyrulių pelkÄ—je netoli TytuvÄ—nų (KelmÄ—s rajonas). Nusileidusi nuo Rytų ŽemaiÄių plynaukštÄ—s įteka į NemunÄ…. Bendras ilgis - 130 km, nuolydis - 0,86 m/km. KelionÄ™ galima pradÄ—ti nuo Angirių užtvankos iki santakos su Nevėžiu. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liÅ«Äių.
DUBYSA - upÄ— Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje, Nemuno dešinysis intakas. Prasideda Šiaulių rajone, netoli Bubių. Teka į pietus per KelmÄ—s rajonÄ…, pro LyduvÄ—nus, BetygalÄ…, AriogalÄ… (Raseinių rajonas). Žemupys skiria Kauno ir Jurbarko rajonus. Viena gražiausių Lietuvos upių. Teka įspÅ«dingu slÄ—niu per 3 regioninius parkus: KurtuvÄ—nų, Dubysos ir Panemunių. Ä®teka į NemunÄ… ties Seredžiumi. Populiariausias maršrutas LyduvÄ—nai - Ariogala, bet pavasarį, rudenį ar po gausesnių kritulių galima keliauti nuo KražantÄ—s intako iki santakos su Nemunu. Dubysa turi 44 intakus, didesnieji: KražantÄ—, GynÄ—vÄ—, KirkšnovÄ—, LuknÄ—.
KražantÄ— - didžiausias Dubysos intakas, aukštupyje pasižymintis seklumomis, užtvankų slenksÄiais, o žemiau KelmÄ—s padidÄ—ja nuolydis srovÄ—, padidÄ—ja akmenuotų rÄ—vų. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liÅ«Äių, sausmeÄiu labai nusenka. KražantÄ— prasideda prie Kražių, KelmÄ—s rajone. Vidutinis nuolydis 1,25 m/km.
JŪRA - įdomiausia vakarų Lietuvos upÄ—, dešinysis Nemuno intakas. Prasideda ŽemaiÄių aukštumos vakariniame šlaite, 10 km į šiaurÄ—s vakarus nuo Rietavo. teka į pietus pro RietavÄ…, Žadvainius, KvÄ—darnÄ…, PajÅ«rį (ŠilalÄ—s rajonas), Žvingius, TauragÄ™. UpÄ—s baseiniai yra du draustiniai: ichtiologinis ir landšaftinis. Ä®domiausi intakai: Akmena, Aitra, Lokysta, Šešuvis, o Šešuvio - AnÄia ir Šaltuona. NuostabÅ«s kraštovaizdžiai, daug gamtos paminklų, pakrantÄ—se gražios vietos stovyklavietÄ—ms. UpÄ— pasitinka rÄ—vomis, daugybe vingių, rymanÄiais piliakalniais. Populiariausia vandens turizmo atkarpa JÅ«ros upÄ—je - nuo Žadvainių iki TauragÄ—s. Žemiau TauragÄ—s upÄ— išplatÄ—ja, srovÄ— sulÄ—tÄ—ja, bet ties posÅ«kiais atsiveria didesnÄ—s ar mažesnÄ—s atodangos, o priešingoje pusÄ—je - smÄ—lio juostos, itin malonios maudynÄ—ms. JÅ«ra įteka į NemunÄ… žemiau Vilkyškių (PagÄ—gių seniÅ«nija).
Akmena - ypaš tinka ieškantiems aštrių pojÅ«Äių. Prasideda netoli KaltinÄ—nų, ŠilalÄ—s rajone, netoli MedvÄ—galio piliakalnio. Pavasarį, o vasarÄ… ir rudenį po smarkesnių liÅ«Äių, vanduo upÄ—je pakyla iki 2 - 3 metrų. Vidutinis upÄ—s nuolydis - 1,86 m/km ! Tai kone rekordinis, todÄ—l primena kalnų upÄ™: teka sauru slÄ—niu ir per visÄ… savo ilgį upÄ— yra srauni ir rÄ—vÄ—ta. Anksti pavasarį rekomenduojama plaukti tik turintiems patyrimÄ…. Nuostabus kraštovaizdis, stebina piliakalnių, išsirikiavusių pakrantÄ—se, gausa. NugarmÄ—jus pavasario potvyniui, Akmena labai nusenka, todÄ—l plaukti nÄ—ra įmanoma. KelionÄ™ galima pradÄ—ti nuo KaltinÄ—nų ir tÄ™sti iki PagramanÄio, kur Akmena įteka į JÅ«rÄ…. Dalis maršruto eina PagramanÄio regioninio parko teritorija.
Aitra - graži girių upÄ—. Prasideda netoli Tverų, LopaiÄių apylinkÄ—se. VisÄ… upÄ™ puošia žaliaskariai eglynai, pavienÄ—mis pušaitÄ—mis apsikaišiusios pievos, smÄ—lÄ—ti krantai. UpÄ— labai vingiuota, aukštupyje daug užvartų. Plaukiant nuo GirÄ—nų, užvartų sumažėja ir pro jas baidarÄ—s nesunkai perkeliamos. Siekiant išsaugoti upÄ—s grožį, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po liÅ«Äių.
Šešuvis - didžiausias JÅ«ros intakas, išteka KelmÄ—s rajone ties Šienlaukio gyvenviete ir įteka į JÅ«rÄ… ties Taurais. Vidutinis nuolydis - 1,03 m/km. JÅ«ros baseine ežerų beveik nÄ—ra, todÄ—l ir Šešuvio nuotÄ—kis per metus smarkiai svyruoja. Jį gerokai padidina upÄ—s intakai: AnÄia, Šaltuona, Agluona, UpÄ—, ŽalpÄ—. Pavasarį Šešuvis smarkiai patvinsta. Aukštupyje vyrauja sraunios seklumos, rÄ—vos, slenksÄiai, upÄ—s vaga gausiai užžėlusi vandens augmenija. Ä® upÄ™ plÅ«stant intakų vandenims, nuolydis mažėja, upÄ— darosi gilesnÄ—, tÄ—kmÄ— gerokai sulÄ—tÄ—ja. UpÄ—s nuolydis žemupyje labai mažas (tik 0,2 m/km). Vandens lygis per metus smarkiai svyruoja: sausmeÄiu labai nusenka, o pavasrį ar po liÅ«Äių - labai patvinsta.
Šaltuona - didžiausias Šešuvio intakas. Nuostabaus grožio, turtinga vėžių ir žuvų upÄ— savo vandenis pagauna visai netoli Dubysos. Nuotekio svyravimai dideli, todÄ—l vasaros metu labai nusenka, todÄ—l rekomenduojama plaukti anksti pavasarį. Kelionei tinkamas maršrutas ŽukaiÄiai - Pašaltuonis.
AnÄia - Šešuvio dešinysis intakas, pradedantis kelionÄ™ ŽemaiÄių aukštumoje, pasižymintis siauru slÄ—niu, daugybe akmenuotų rÄ—vų, staigiais posÅ«kiais. Sušniokštusi galingais srautais pavasarį, pakyla iki 2 metrų, o vasara labai nusenka. Vidutinis nuolydis - 1,93 m/km. Rekomenduojama plaukti nuo SkaudvilÄ—s užtvankos iki Batakių.
MINIJA - didžiausia ir viena gražiausių vakarų Lietuvos upÄ—, dešinysis Nemuno intakas. Prasideda Telšių ra., paÄiose Žemaitijos aukštumose ir baigiasi lygioje PajÅ«rio žemumoje. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žioÄių. Ä®tekÄ—jus Salantui, pasuka į pietus ir vingiuodama per ŽarÄ—nus, MedingÄ—nus, KartenÄ…, Gargždus, PriekulÄ™, įteka į AtmatÄ… (dešiniÄ…jÄ… Nemuno deltos atšakÄ…) netoli RusnÄ—s. Intakai - Veiviržas, Dreverna, Vilhelmo kanalas, Babrungas, Salantas, Tenenys, Agluona, Alantas, Skinija, Žvelsa, MišupÄ—. Minijos pakrantÄ—se daug istorijos, gamtos paminklų, saugomų teritorijų, gražių vietų stovyklavietÄ—ms. Aukštupyje - srauni ir rÄ—vÄ—ta, daug slenksÄių. Nuolydis garsiojoje Dyburių kilpoje - virš 2 m/km. Žemiau Kartenos - rami ir vandeninga. KelionÄ™ galima paįvairinti Nemuno deltos regioninio parko vandens keliais.
Veiviržas - kairysis Minijos intakas. Ichtiologiniu draustiniu laikomas visas Veiviržas ir dauguma jo intakų: Upita, ŠlužmÄ—, Ašva, AisÄ—. Veiviržo vanduo švarus. Šygį baidarÄ—mis galima pradÄ—ti sename Veiviržėnų miestelyje, KlaipÄ—dos rajone, ir baigti VilkyÄių kaime prie KlaipÄ—dos - ŠilutÄ—s plento arba toliau tÄ™sti Minija. KelionÄ— sunki: laivelius tenka dažnai apnešti krantu apie dideles užkamšas, kas 20 - 50 m kyšo akmenų slenksÄiai. Susidaro įspÅ«dis, kad plauki tais laikais, kai žmogaus veikla dar nebuvo palietusi laukinÄ—s gamtos. Plaukimo greitis mažas.
Babrungas ir Platelių ežerynas - kelionÄ— prasideda Žemaitijos nacionaliniame parke. Ä® parkÄ… įeina Platelių, Beržoro, Ilgio, Žiedelio ir kt. ežerai. Platelių landšaftinis draustinis - viena gražiausių Lietuvos vietų. Platelių ežeras - didžiausias Žemaitijoje. Ežere 7 salos, visos apaugusios medžiais, vešliais krÅ«mais. Peri mažosios žuvÄ—dros, narai, antys, gulbÄ—s. Veisiasi endeminiai sykiai, seliavos ir kt. žuvys. Yra Å«drų, bebrų, ondatrų. VienÄ… ar dvi dienas pakeliavus Platelių ežerynu, Babrungu galima atplaukti į MinijÄ… netoli PlungÄ—s. Pavasarį ar po liÅ«Äių Babrungas - smarki upÄ—, reikalaujanti plaukimo patirties. Vidutinis upÄ—s nuolydis 1,88 m/km, rÄ—vos, akmenys, užvartos.
Baltoji AnÄia ir jos ežerynas - įdomi, nesudÄ—tinga, bet sunkoka kelionÄ— vaizdingais Veisiejų regioninio parko ežerais. Keliaujama Snaigyno, Trikojo, Vepryno, Ilgio, DumblaiÄio, Dumblelio, Ragažiaus, AnÄios ežerais bei viena gražiausių pietų Lietuvos upių - BaltÄ…ja AnÄia. Laivelius iš vieno ežero į kitÄ… reikia gabenti sausuma. Baltoji AnÄia įteka į NemunÄ… 18 km aukšÄiau Druskininkų.
ŠešupÄ— - didžiausias kairysis Nemuno intakas, tekantis Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities teritorija. ŠešupÄ—s slÄ—nis negilus, 0,3 - 0,5 km ploÄio. Vaga aukštupyje apie 15 m ploÄio. Gylis 0,5 - 1,0 m SrovÄ—s greitis 0,2 - 0,3 m/s. Dugnas molingas. VasarÄ… upÄ— labai nusenka. ŠešupÄ— su Širvintos, DovinÄ—s, Kirsnos, PilvÄ—s, Novos, Jotijos ir kitais intakais drenuoja UžnemunÄ—s lygumÄ… ir dalį SÅ«duvos aukštumos.
VENTOS BASEINAS
www.turistauk.lt BaidarÄ—s,kanojos, baidarių ir kanojų nuoma Žemaitijoje visiems, kurie trokšta linksmai praleisti laikÄ…
© 2005 www.turistauk.lt powered by fructySTUDIO