< < MŪSŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS IR KAINOS > > >
gražiausi Žemaitijos maršrutai Jums, mieli vandens turistai
JŪROS UPĖ
.................................................................................
(galima trukmÄ— įvairiais maršrutais nuo 1 iki 7 dienų, viso apie 140 km)
Žadvainiai - KvÄ—darna - PajÅ«ris - Žvingiai -Visbarai - Balskų užtvanka - TauragÄ— - Mociškiai - Šereitlaukis
JÅ«ra - viena iš įdomiausių ir gražiausių upių Lietuvoje, pasižyminti giliu slÄ—niu, rÄ—vų gausa ir nemažu nuolydžiu (apie 0,8 m/km). JÅ«ra - dešinysis Nemuno intakas, kurio baseinas apima beveik visÄ… centrinÄ™ ŽemaitijÄ….
JÅ«ros baseino plotas - 3994 km2. Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6-8 m, vidurupyje-15-25 m, žemupyje -30-50 m; gylis - 0,5-1,5-3,0 m. UpÄ—s nuolydis-0,6 m/km, taÄiau jis labai svyruoja: nuo 1,6 m/km vidurupyje (PajÅ«rio - Žvingių ruože) iki 0,09 m/km žemupyje. Vidutinis daugiametis nuotÄ—kis: ties Aitros žiotimis 7,3 m3/s, PajÅ«ryje 11,4 m3/s, prie TauragÄ—s -21 m3/s, žiotyse - 42 m3/s. JÅ«ra pasižymi staigiais ir aukštais potvyniais ne tik pavasarį, polaidžio metu, bet ir po didesnių liuÄių. Jos baseine iškrenta daugiau kritulių (800 - 750 mm, o šalies vidurkis - 600 mm), Äia yra didesni nuolydžiai, dirvožemis blogai praleidžia vandenį. KliÅ«tys: užtvankos, rÄ—vos, dideli akmenys.
Vandens turistai, mÄ—gstantys aktyvų poilsį, visÄ… vasarÄ… gali mÄ—gautis žygiais baidarÄ—mis ar kanojomis JÅ«ros upe. Tai kelionÄ—s pasiilgusiems natÅ«ralios, dar civilizacijos nesugadintos gamtos, kurių širdis suspurda nuo laužo liepsnos, kurių negÄ…sdina nakvynÄ— palapinÄ—je, kuriems dieviškai malonu pabraidyti po rytmeÄio rasÄ…... Keliones galima planuoti vienos, dviejų ... ar net penkių dienų, pasirenkant skirtingÄ… maršrutÄ…, ir įspÅ«džių bus visiems metams. Viskas priklauso tik nuo JÅ«sų norų. Žinant JÅ«sų planuojamo žygio trukmÄ™, galime pasiÅ«lyti įvairius, tikrai Jus tenkinanÄius, maršruto variantus... Aukštupyje JÅ«ros upÄ— vingiuota, gausi rÄ—vų ir slenksÄių, negili ir įdomi plaukti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Žemupyje - rami, gilesnÄ— ir platesnÄ—, su daugybe smÄ—lio paplÅ«dinių.
Plaukimas baidare ar kanoja viena įdomiausia, gražiausia, dešimta pagal ilgį (170 km) Lietuvoje, JÅ«ros upe - nepamirštamas ilgai. KelionÄ™ galima pradÄ—ti aukštupyje ties KvÄ—darnos miesteliu, ar pavasarį ties Žadvainiais - prie naujojo ŽemaiÄių plento, ir tÄ™sti iki santakos su Nemunu.
Populiariausi ir smagiausi 2-3 dienų maršrutai JŪROS UPE aukštupyje:
I. GirÄ—nai (Aitra) - DrobÅ«kšÄiai - PajÅ«ris (apie 42 km.)
II. Kvėdarna - Pajūris - Žvingiai - Visbarai (apie 47 km.)
III. Klaipėdos - Kauno automagistralė (Žadvainiai)- Padievaitis - Pajūris (apie 48 km.)
IV. Balskų užtvanka - Sungailiškiai - TauragÄ— (apie 36 km.)
Visi maršrutai JÅ«ros upe, pasiÅ«lyti mÅ«sų ar pasirinkti JÅ«sų, idealiai tinka ir nedidelÄ—m grupelÄ—m, ir dideliems kolektyvams, organizacijoms, norintiems aktyviai pailsÄ—ti po įtemptos darbo savaitÄ—s. VasarÄ… į kelionÄ™ baidarÄ—mis JÅ«ros upe drÄ…siai galima susiruošti ir su mažais vaikais. O kad bÅ«tų patogiau, baidarÄ—je įrengsime treÄiÄ… vietÄ… vaikui iki 6-7 metų.
KelionÄ— baidarÄ—mis pasroviui JÅ«ros upe
141 km iki Nemuno. Žadvainiai. JÅ«ros upÄ— gerokai papildyta intakÄ—lių - Letauso, PlunkÄ—s, RindÄ—s, pagražėja, sušniokšÄia rÄ—vomis ir slenkstukais. UpÄ—s vaga siaura. Pakrantes apsupa miškai, stebina ąžuolų gausa. Vietos Äia jaukios, nesugadintos civilizacijos, tinkamos poilsiauti, stovyklauti. Pasileidus žemyn upe, kelyje sutinkama keletas užvartų, per kurias baidarÄ—s nesunkiai perkeliamos.
132 km Iš kairÄ—s JÅ«ros upÄ™ papildo Deguvos upeliukas. Ties Deguva JÅ«ra įsiremia į kalvÄ…, Lembo kaimo žmonių vadinamÄ… Alkos Kakta (šventvietÄ—, alkakalnis). Graži vieta sustojimui. LÄ—gų miško pakraštyje, puskilometris žemiau Deguvos upeliuko žioÄių prie pat kairiojo JÅ«ros kranto auga ąžuolas milžinas. Gumbuoto kamieno apimtis 6 metrai.
128 km Prie Aitros žioÄių JÅ«ra įteka į KvÄ—darnos kalnagÅ«brio ruožą, slÄ—nis vingiuotas, yra 4 m aukšÄio salpa ir 6-7 m terasa. JÅ«rai susijungus su Aitra, upÄ— išplatÄ—ja. PadidÄ—ja plaukimo greitis, nebÄ—ra užvartų, bet kliÅ«Äių: akmenų, brastų, rÄ—vų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai. Bet tai tik paįvairina kelionÄ™, todÄ—l plaukti tikrai nebus nuobodu.
Nuo Aitros intako keliauti Jūra baidarėmis galima ir sausą viduvasarį...
127 km Grimzdai. Vos žemiau santakos su Aitra virš JÅ«ros permestas tvirtas lieptas.
KabanÄiu lieptu žmonÄ—s keliauja į Gvaldų miškÄ…, ten stovinÄiÄ… DrungeliškÄ—s koplyÄiÄ… (nuo upÄ—s 300 m). Pasakojama, kad praÄ—jusiame amžiuje Äia apsireiškÄ— Kristus, todÄ—l žmonÄ—s šiÄ… vietÄ… laiko stebuklinga.
Ties lieptu iš dešinÄ—s JÅ«ron įsrovena Glivija. Kitapus, kairiajame krante, mažas upeliukas perskrodžia daubÄ…, vadinamÄ… Vilkduobe. Pasakojama, kad seniau Äia bÅ«davo kasamos duobÄ—s vilkams gaudyti. MinÄ—tÄ…jį upeliukÄ… maitina vandeningas, gamtos paminklu laikomas Grimzdų šaltinis. Kiek žemiau pakrantes apstoja jauni, liemeningi ąžuolai.
125 km Paragaudis. Ties Paragaudžiu virš JÅ«ros kabo dar vienas lieptas. Jo kairÄ—je, vos keli šimtai metrų nuo upÄ—s, eglyno pakraštyje yra retas centrinÄ—je Žemaitijoje archeologijos paminklas - Paragaudžio pilkapiai. UpÄ— teka tarp miškų, vagoje rÄ—vos. Krantai vietomis gana aukšti, skardingi. Vietų sustojimui daugiau artÄ—jant prie KvÄ—darnos - PajÅ«ralio tilto........
<<išsamiu maršruto aprašymu ir žemÄ—lapiu aprÅ«piname nuomos punkte>>
AKMENA - JŪROS INTAKAS
.................................................................................
( galima trukmÄ— įvairiais maršrutais nuo 1 iki 2 -3 dienų, apie 52 km)
Kaltinėnai - Kazokai - Biržų laukas - Pūtvė - Pagramantis - Jūra
KELIONĘ BAIDARÄ–MIS SIŪLOME PRADÄ–TI nuo KaltinÄ—nų. Tai ekstremali, aštresnių nuotykių mÄ—gÄ—jams 2 - 3 dienų kelionÄ—, žygį baigiant Pagramantyje ties ŠilalÄ—s-TauragÄ—s plentu arba, paplaukus dar keletÄ… kilometru, ties santaka. Jei planuojate ilgiau atostogauti, kelionÄ™ galima tÄ™sti JÅ«ra.
Galimi įvairÅ«s vienos dienos maršrutai.
JÅ«ros intakas Akmena - išsiskiria ypaÄ vaizdingu slÄ—niu, nuolat besikeiÄianÄiu gamtovaizdžiu, baidarininkų pamÄ—gta, smarki ir viliojanti upÄ—.
Vasaros metu Akmena labai nusenka. AnkstyvÄ… pavasarį, pakaitinus saulutei, po vasaros liÅ«Äių ar nudundÄ—jus rudeniniam lietui, vanduo upÄ—je šniokšdamas kyla net 2 - 3 metrus įprasto lygio. UpÄ—s ilgis - 80 km, o jos nuolydį - vidutiniškai 1,86 m/km ! - Lietuvoje galima laikyti kone rekordiniu. Tik pasibaigus ledonešiui, plaukiant kovo - gegužės mÄ—n. ar rudenį po liÅ«Äių, Akmena vietomis primena kalnų upÄ™ ir yra ypaÄ smarki. Šiuo metu plaukti rekomenduojama tik turintiems patyrimÄ….
SiÅ«lome visiems pasigrožėti nuostabia gamta, slÄ—niais, išsiskirianÄ¿iais civilizacijos nepaliestu, savitu vietovaizdžiu, kultÅ«ros paveldo vertybių gausa. Gamtovaizdis savitas ir nuolat besikeiÄiantis. AkmenÄ… puošia miškai ir miškeliai, į upÄ™ nusvirusios žydinÄios medžių šakos, lieÄianÄios plaukianÄius baidarÄ—mis, medžių išvartos, daranÄios kelionÄ™ tik įspÅ«dingesnÄ™, o kur dar šen bei ten atsiveriantys aukšti skardžiai bei skaidrÅ«s upÄ—s vandenys. O kur dar Akmenos Didžioji rÄ—va...... Kas keli kilometrai upÄ—s pakrantes saugo piliakalniai, apipinti gražiausiais padavimais, koplytstulpiai, kaimai su savo legendom ir šventi akmenys. Ne veltui Akmenos vidurupis ir žemupys įjungti į PagramanÄ¿io regioninį parkÄ….
Plaukimas baidarÄ—mis pasroviui Akmenos upe
52 km iki JÅ«ros. Senasis ŽemaiÄių plentas. Akmena kerta keliÄ… (3 km nuo KaltinÄ—nų). Nuo Äia, esant aukštesniam vandens lygiui, galima pradÄ—ti įspÅ«dingÄ… kelionÄ™ baidarÄ—mis Akmenos upe.
Verta apsižvalgyti po KaltinÄ—nus ir aplankyti šv. Jono Krikštytojo bažnyÄiÄ…. Apytiksliai 1416 - 1424 m. kunigaikšÄio Vytauto nurodymu KaltinÄ—nuose pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyÄių. BažnyÄia 1988 metais sudegÄ—. Vietoj jos stovi nauja - modernios sakralinÄ—s architektÅ«ros statinys, kurios pagrindinis akcentas - puspenkto metro aukšÄio prisikÄ—lusio Kristaus skulptÅ«ra iš balto marmuro ir bronzos. Kita lankytina vieta - kapinÄ—s, kur ant kalnelio stovi medinÄ—, aštuonkampÄ—, liaudiškos architektÅ«ros koplyÄia. Pastato sienos papuoštos visoje parapijoje iš sunykusių koplytÄ—lių surinktomis šventųjų skulptÅ«rÄ—lÄ—mis. KapinaitÄ—se palaidotas garsus poetas, Baublių muziejaus įkÅ«rÄ—jas Dionizas Poška, rašytojo žmona ir jos motina. Didžiulio Kepaluškalnio piliakalnio papÄ—dÄ—je pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalei Žalgirio mÅ«šyje atminti. Nuo jo matomas 19 -os metrų aukšÄio kryžius - paminklas Žemaitijos tremtiniams.
50 km. Jei vandens lygis mažesnis, žygį geriau pradÄ—ti nuo dešiniojo intako IžnÄ—s žioÄių į Akmenos upÄ™. Baidares patogu nusinešti nuo KaltinÄ—nų - Upynos kelio, kertanÄio Akmenos upÄ™.
Prieš pradedant žygį Akmenos upe galima pažiÅ«rÄ—ti taisyklingos kÅ«gio formos Stuburkalnį, esantį Pagrybio kaime. Nuo kalno matosi plytintis kelių kilometrų skersmens lÄ—kšÄiadugnis duburys, kuriame dabar įsikÅ«rÄ™s Pelkių kaimelis. Senieji KaltinÄ—nų krašto žmonÄ—s pasakoja, kad kadaise šioje vietoje tyvuliavÄ™s ežeras Pelkys. Ant kranto gyvenÄ™s milžinas Skuburlas su savo užgaidžia dukra. Milžino dukra ežero pakrantÄ—se rasdavo gintaro, bet to jai neužtekdavo. Skuburlas sumanÄ™s tada iškasti griovį, nuleisti ežero vandenį ir surinkti visÄ… dugne esantį gintarÄ…. TaÄiau paaiškÄ—jo, kad ežero dugne ne tiek gintarų, kiek akmenų. IškasÄ— milžinas griovį akmenim sumesti, o iškastas žemes supylÄ— į krÅ«vÄ…, ant kurios pasistatÄ— namus. Taip pranyko Pelkio ežeras, iškilo Skuburlo kalnas ir atsirado pilna akmenų upÄ— Akmena. Daug šiame padavime tiesos: geologai nustatÄ—, jog iš tiesų šioje vietoje seniau bÅ«ta ežero, kuris galÄ—jÄ™s ištekÄ—ti, o archeologiniai radinaiai liudija, kad Skuburkalnis kadaise buvo piliakalnis.
<<išsamiu maršruto aprašymu ir žemÄ—lapiu aprÅ«piname nuomos punkte>>
LOKYSTA - JŪROS INTAKAS
.................................................................................
Plaukimas Lokysta sudÄ—tingas ir sunkus dÄ—l begalÄ—s užtvarų, o pradÄ—ti kelionÄ™ nuo NevoÄių užtvankos galima tik esant aukštam vandeniui pavasarį. MES JUMS SIŪLOME ŽYGÄ® BAIDARÄ–MIS PRADÄ–TI ŠILALÄ–JE, kuriÄ…, esant norui, toliau galima pratÄ™sti JÅ«ros upe.
Jog šleivojo lokiai ir ŠilalÄ—s krašte, primena Äia almanti upelÄ— LOKYSTA. Nors retame žemÄ—lapyje pažymÄ—ta, ji nÄ—ra tokia jau menka. Iš pradžių mažutÄ—lis upelis, ties Šilale virsta visai nemaža, vandens turistus viliojanti ir žygiams baidarÄ—mis tinkama upele. Lokystos vardas randamas dar 1394 m.. Šiuos, senesnius ir ne tokius senus laikus mena keli prie upÄ—s išlikÄ™ piliakalniai, senkapiai. Kitur pakrantes puošia dailios koplytÄ—lÄ—s, senoliai medžiai ar puikÅ«s skardžiai.
ši kelionÄ— tiems, kurie mÄ—gsta ankstyvus pavasario potvynius, kurie nori išbandyti jÄ—gas, įveikiant begalias užtvarų.
KelionÄ— baidarÄ—mis pasroviui Lokystos upe
Ties Šilale ir dar keletÄ… kilometrų žemiau jos, Lokysta teka ramiai, mažai kilpinÄ—dama ir sukiodamasi. Tuoj už miesto praplaukiame pirmÄ…jį kaimelį, įsikÅ«rusį kairiajame upelio krante, ir pamatome didžiausiÄ… Lokystos žemupio įdomybÄ™ - Rubinavo kaimo piliakalnį, kuris vadinamas ŠarÅ«nkalniu. ŠarÅ«nkalnis, matomas kairiajame Lokystos krante, jos kilpoje, apipintas gražiais padavimais.
...Seniau Äia gyvenÄ™s stipruolis milžinas, kunigaikštis ŠarÅ«nas. Jis buvÄ™s užburtas ir tik naktimis, papÅ«tÄ™s į ragÄ…, išvesdavÄ™s iš piliakalnio požemių šarvais blizganÄiÄ… savo kariuomenÄ™. Kiti piliakalnį vadina ŠarÅ«no Kapu, nes jam mirus, buvo Äia palaidotas, o kariuomenÄ— kepurÄ—mis ir sunešusi šÄ¯ kalnÄ…-kapÄ…. Ä® vakarus nuo piliakalnio garma trumputis upelis ŠarÅ«nas. PradžiÄ… jam davusios ŠarÅ«no ašaros. O pravirkÄ™s jis tada, kai grįžęs iš išvykos ir radÄ™s pilį priešÅ³ sudegintÄ…...
Kilometru žemiau piliakalnio prie upes prigludÄ™s didelis senas pastatas - Rubinavo malÅ«nas. Vanduo jo girnas suko dar prieš kelis dešimtmeÄius. Po to šis technikos ir architektÅ«ros paminklas buvo gerokai apleistas. Sunyko ir padavimai. Tik pasakojama apie malÅ«ne gyvenusį velniÄ…, kuris apgaudinÄ—davÄ™s žmones... Tik puskilometris žemiau buvusio Rubinavo dvaro (pasakojama, kad šeimininkai turÄ—jo didžiulį kiaušinio dydžio brangakmenį - rubinÄ… ir iš Ä¿ia kilÄ™s vietovÄ—s pavadinimas) į LokystÄ… iš dešinÄ—s įsrovena nedidelis upeliukas Sausruva.
O Äia ir prasideda... GarmÄ—dama vis greiÄiau ir greiÄiau, Lokysta virsta ištisine rÄ—vų, nedidelių slenksÄių virtine ir išlieka tokia iki žioÄių. Nuolydis šiame ruože net 1,85 m/km.. PasikeiÄia ir pakrantÄ—s. Vietoj lÄ—kštokų krantų, apaugusių alksnynais, prieš akis išdygsta aukšti vaizdingi skardžiai, apaugÄ™ ąžuolais ir eglÄ—mis. Lokysta tampa tokia vingiuota, kad vienas posÅ«kis keiÄia kitÄ…, viena kilpa keiÄia kitÄ…... O kur dar gamtos kliÅ«tys...Tai įspÅ«dingas vandens kelias! Tokia pat garmanti, peršokusi per smagų slenkstukÄ…, Lokysta pasiekia JÅ«rÄ…. KelionÄ™ galima baigti keliais kilometrais anksÄiau iki santakos ir, susitarus iš anksto, kelionÄ—s jÄ—gas atgauti garinÄ—je pirtyje, o jei kelionÄ— bus tÄ™siama, įsikurti su palapinÄ—m nakvynei.
AITRA - JŪROS INTAKAS
.................................................................................
Aitra - graži ir paslaptinga girių upÄ—, apsupta žaliaskarių eglynų, savo kelionÄ™ pradeda netoli Tverų, LopaiÄių apylinkÄ—se, vieno iš aukšÄiausių Žemaitijos kalvynų papÄ—dÄ—je. UpÄ— teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visÄ… šÄ¯ grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.
Aitra rekomenduojama plaukti balandžio - gegužės mÄ—nesį arba rudenį po liÅ«Äių.
Žygis baidare pasroviui Aitros upe
31,3 km iki Jūros. Aitralės ir Laukės upelio santaka. Mažoji Aitralė, priėmusi savo glėbin daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.
Prie tilto per LaukÄ™ yra senos Vincentavo dvaro kapinaitÄ—s, vietinių vadinamos Minikio Kapais. ÄŒia palaidotas vienas pirmųjų Lietuvos agronomų - Karlas Otto von Munnichas (1834 - 1895). Iš PrÅ«sijos vadovauti Rietavo žemÄ—s Å«kio mokyklai jį pakvietÄ— kunigaikštis IrenÄ—jus Oginskis.
Nuo santakos galima pradÄ—ti plaukti tik jei aukštas vanduo. ÄŒia vidutinis debitas - 1,1 m3/s, nuolydis - 0,86 m/km. TaÄiau bÅ«tina žinoti - iki pat senojo ŽemaiÄių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarÄ—s reikÄ—s išlipti ne kelis, o keliolika kartų... Vietos tikrai gražios, upÄ— apsupta eglynais.
21 km iki santakos su JÅ«ra Labardžiai. Senasis ŽemaiÄių plentas. KelionÄ™ baidarÄ—mis siÅ«lome pradÄ—ti Äia. UpÄ— Äia jau kiek vandeningesnÄ— - 1,36 m3/s, nuolydis iki žioÄių - 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarÄ—s nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionÄ™. Žemiau Labardžių upÄ— apsupta miškais. Vietos Äia negyvenamos, paslaptingos. UpÄ— teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.
Prieš sÄ—dant į baidarÄ™, galima pasivaikšÄioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad Äia gyventa turtingų žmonių, nes 1941m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslÄ—ptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senasias kapinaites. Pasakojama, kad seniau Äia vaidendavÄ™si. ŠmÄ—klos išnykÄ™ tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. ValanÄius. KapinaiÄių centre išlikÄ™s ypaÄ originalus iš vientiso akmens tašytas koplyststulpis.
<<išsamiu maršruto aprašymu ir žemÄ—lapiu aprÅ«piname baidarių nuomos metu>>
MINIJA
.................................................................................
(trukmÄ— 1-2-3 dienos)
KelionÄ— baidarÄ—mis po Minijos ichtiologinį ir senslÄ—nio kraštovaizdžio draustinius: Minija nuo Kartenos iki Kauno - KlaipÄ—dos autostrados tilto (apie 36 km.) , kelionÄ™ galima tÄ™sti ir toliau iki MingÄ—s kaimo. Šiame ruože slÄ—nio plotis - 0,6 - 1 km. Krantai - 1-3,5 m, atodangose 10-15 m aukšÄio. Vagos plotis - 25-35 m. Yra rÄ—vų. Gylis - 1,5-3 m. Vanduo švarus.
Minija prasideda Telšių rajone, paÄiose Žemaitijos aukštumose ir baigiasi lygioje PajÅ«rio žemumoje. Baseinas asimetrinis, didžioji dalis Minijos intakų yra kairieji. Minijos pakrantÄ—se daug istorijos, gamtos paminklų, saugomų teritorijų, gražių vietų stovyklavietÄ—ms. Aukštupyje iki Kartenos - srauni ir rÄ—vÄ—ta, daug slenksÄių. Minijos nuolydis Dyburių kilpoje - virš 2 m/km. Žemiau Kartenos - rami ir vandeninga. Ä®teka į Nemuno deltos atšakÄ… - AtmatÄ…, netoli RusnÄ—s.
KelionÄ™ baidarÄ—mis galima pradÄ—ti Žemaitijos nacionaliniame parke. Platelių landšaftinis draustinis - viena gražiausių Lietuvos vietų. Pakeliavus vienÄ… ar dvi dienas Platelių ežerynu, Babrungu galima atplaukti į MinijÄ… netoli PlungÄ—s. KelionÄ™ galima pradÄ—ti ir Minija nuo StalgÄ—nų ar aukšÄiau. Maršrutas Babrungu ir Minija iki Kartenos vasaros metu ne visur praplaukiamas, šia atkarpa rekomenduojama plaukti pavasarį ar po liÅ«Äių (esant pakankamai vandens). Šioje trasoje daug kliÅ«Äių: užtvankos, rÄ—vos, slenksÄiai, dideli akmenys. Ä®domiausia Minijos atkarpa - Dyburių kilpa. ÄŒia 4 km ruože upÄ— nukrenta apie 9 m! Kilpoje daug akmenuotų slenksÄių. Kiek žemiau kairÄ—je kyla aukštas status šlaitas, nuo kurio atsiveria gražūs Dyburių vaizdai. Nuo Dyburių kilpos iki Kartenos Minija teka Salantų regioninio parko ribose.
Visa vasarÄ… galima keliauti nuo Kartenos ir tÄ™sti kelionÄ™ iki Minijos kaimo. Maršrutas eina Kretingos ir KlaipÄ—dos rajonais. Minijos žemupys labiau monotoniškas, taÄiau Äia gausu kultÅ«ros paveldo objektų, galima pasigrožėti pakrantÄ—s vaizdais, augmenijos ir gyvÅ«nijos įvairove.
91 km iki Minijos žioÄių. Kartena. ÄŒia kelionÄ—s pradžia. Žygį baidarÄ—mis galima tÄ™sti 3-5 dienas, priklausomai nuo intensyvumo, ir pasiekti MingÄ—s kaimÄ….
DUBYSA
.................................................................................
(trukmÄ— 2-3 dienos, apie 46 km.)
Kelionė baidarėmis Dubysos regioniniu parku nuo Lyduvėnų iki Ariogalos
Dubysa - viena gražiausių Lietuvos upių. UpÄ—s kilpos ir senvagÄ—s, miškais apaugÄ™ šlaitai, salpinÄ—s pievos, vandeningi ir sraunÅ«s intakai, tekantys giliais slÄ—niais, sudaro savitÄ… ekosistemÄ…, turtingÄ… augalų ir gyvÅ«nų rÅ«šių. Vidutinio sraunumo, duburiuotÄ… upÄ™ mÄ—gsta vandens sporto mÄ—gÄ—jai, šeimos su vaikais.
Dubysos upÄ—s slÄ—nis ryškus, 0,3-0,5 km ploÄio, labai gilus, šlaitai iki 40 m aukšÄio, statÅ«s. Vagos plotis 20 - 30 m, gylis 0,3-1,5 metro. Vidutinis upÄ—s nuolydis 0,65 m/km. PakrantÄ—s daugiausia apaugusios lapuoÄiais. Vanduo švarus. KliÅ«Äių plaukimui nedaug. PagrindinÄ—s kliÅ«tys - buvusių vandens malÅ«nų griuvenos.
PradÄ—dama tekÄ—ti iš plaÄiai išsiliejusio tvenkinio (vadinamo Šiaulių jÅ«ra), esanÄio netoli Bubių, Dubysa iki LyduvÄ—nų vandenis neša pietų kryptimi, paskui pasuka į pietryÄius, o nuo Ariogalos - į pietvakarius. Šia linkme tekÄ—dama ji savo keliÄ… baigia ties Seredžiumi įsiliedama į NemunÄ….
BaidarÄ—mis pasroviui Dubysos upe
Atminkite, kad parko teritorijoje apsistoti nakvynei, stovyklauti, kurti laužus galima tik tam skirtose vietose!
76 km LyduvÄ—nai. KelionÄ— baidarÄ—mis pradedama prie aukšÄiausio (42,5 m) ir ilgiausio (599 m) Lietuvoje LyduvÄ—nų geležinkelio tilto. Dubysos regioninio parko teritorija. Dubysos regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Dubysos erozinio slÄ—nio kraštovaizdį, jo gamtinÄ™ ekosistemÄ…. TarpuslÄ—nių lankose kilpinÄ—janti Dubysa greitai nutolsta nuo LyduvÄ—nų. Iš kairÄ—s į jÄ… atiteka LapinÄ—. UpÄ—s dugnas gražus, švieÄiantis smÄ—liu. Už 1,5 km - kitas intakas - ŽyzdrÄ—.
68 km Kalniškiai. Kairiajame Dubysos krante (prieš tiltÄ… per DubysÄ…, kelyje Raseiniai - Šiluva) - parko stovyklavietÄ—. ÄŒia patogu apsistoti trumpesniam poilsiui, nakvynei. Tik praplaukus tiltÄ… - betoniniai buvusios KušeliškÄ—s hidroelektrinÄ—s pamatai. Esant pakankamam vandens lygiui, galima "nušokti" nuo užtvankos. Nušokusi nuo užtvankos liekanų, greitai Dubysa pasiekia Rainiškio kaimÄ…. ÄŒia upÄ— susiaurÄ—ja, pagilÄ—ja. Vietiniai gyventojai šiÄ… vietÄ… vadina Skendene. Netrukus iš kairÄ—s įteka TvarkantÄ—. Ties TvarkantÄ—s žiotimis upÄ—s dugnas grįstas akmeninis, o paÄiame tÄ—kmÄ—s viduryje du akmenys skaido srovÄ™. Ši vieta dar vadinama Burbulyne.
60 km KairÄ—je - Liolingos intakas. PriartÄ—jus prie žioÄių, upÄ—s vagoje viena už kitos žaliuoja dvi salos. Ši upÄ—s vieta vietinių praminta Trišake, nes, apžiojusi salas, upÄ— šakojasi, išsidalindama į tris srautus.
58 km Bralinskiai. KeliÄ… baidarininkams pastoja nugriauto malÅ«no 1,2 m aukšÄio užtvanka. Puiki vieta sustojimui - pasinaudyti, poilsiui. Jei ilgiau nesustosite ir pasileisite į kelionÄ™, tuoj pamatysite Raseinių - Baisiogalos tiltÄ…, o už jo - "Lakštingalos" poilsiavietÄ™.
54 km "Lakštingalos" poilsiavietÄ—. Patogus išsilaipinimas, krepšinio, tinklinio aikštelÄ—s, kita reakreacinÄ— įranga. ÄŒia dažnai vyksta turistų sÄ…skrydžiai, įvairÅ«s festivaliai. Šioje vietoje galima apsistoti ir nakvynei.
<<išsamiu maršruto aprašymu ir žemÄ—lapiu aprÅ«piname nuomos punkte>>
VENTA
.................................................................................
Venta - didžiausia šiaurÄ—s vakarų Žemaitijos ir vakarų Latvijos upÄ—. Ilgis 346 km, iš jų Lietuvoje - 167 km. Išteka iš Medainio ežero, Telšių rajone. Aukštupyje srauniai leidžiasi ŽemaiÄių kalvyno aukštumos šlaitais į rytus. Nuo Dubysos kanalo pasuka į šiaurÄ—s vakarus, teka Vidurio žemuma, už Mažeikių pasiekia Latvijos teritorijÄ… ir Ventspilyje įteka į Baltijos jÅ«rÄ…. Teka pro Užventį, KuršÄ—nus, PapilÄ™, VentÄ…, Viekšnius, Mažeikius.
Vagos plotis aukštupyje 3 - 8 m, vidurupyje 30 -50 m, žemupyje 100 - 150m. Gylis aukštupyje 0,5 - 1,5 m, vidurupyje 1,5 - 2,5 m. Per visÄ… ilgį Venta nukrenta 180,2 m. Vidutinis nuolydis 0,51 m/km. Dižiausias nuolydis aukštupyje ir vidurupyje iki santakos su Virvyte.
Venta - gana vandeninga upÄ—. TaÄiau jos maitinimo baseinai nÄ—ra dideli. Teka nelabai laidžiu gruntu. SausmeÄiais nusenka, o polaidžių ir liÅ«Äių metu smarkiai patvinsta. KliÅ«tys: rÄ—vos, nedideli slenksÄiai, užtvankos, dideli akmenys, vietomis labai tanki augmenija. Esant pakankamai vandens, su nedidelÄ—mis kliÅ«timis baidare galima pradÄ—ti plaukti nuo UžvenÄio - ŠaukÄ—nų kelio tilto. Šioje vietoje upÄ—s vaga apie 7 m ploÄio, pakrantÄ—se daug karklų, nendrių, srovÄ— 0,2 m/s. Nuo šio tilto trasos ilgis Lietuvoje sudaro 127 km (trukmÄ— 5 -7 dienos).
Paplaukus apie 5 km iš dešinÄ—s Ventos - Dubysos kanalas. Kanalas prakastas pro KurtuvÄ—nus iki Bubių. Jo statyba nutrÅ«ko 1831 m sukilimo metu. Dabar kanalas apleistas, šlaitai nuslinkÄ™, šliužai suirÄ™. Jis įeina į KurtuvÄ—nų landšaftinio draustinio teritorijÄ…. Toliau vaga plati, kliÅ«Äių nÄ—ra, pakrantÄ—s apaugusios krÅ«mais, vietomis nedideli miškeliai. Vasaros metu turistai dažniausiai kelionÄ™ Venta pradeda nuo KuršÄ—nų.
Rekomenduojami maršrutai Ventos upe:
I. 1 - 2 dienos: KuršÄ—nai - PapilÄ— (36 km)
II. 2 - 3 dienos: KuršÄ—nai - Ventos gyv. (47 km)
III. 3 - 4 dienos: RamuÄiai - Ventos gyv. (72 km)
IV. Vasaros sezono trasa: KuršÄ—nai - Ventos gyv. (2 - 3 dienos, 47 km)
Naudota literatūra:
1. Vytenis Almonaitis. KÄ… šnokšÄ¿ia JÅ«ros rÄ—vos, V.:Veikslas, 1994 m.
2. Juozas ÄŒepelÄ—. Vandeniu ir pÄ—sÄiomis po Nemuno baseinÄ…, Kaunas: Šviesa, 2004 m.
3. Vytenis Almonaitis, Junona AlmonaitienÄ—. Karšuva 1. Keliautojo po TauragÄ—s kraštÄ… žinynas, Kaunas 2004 m.
4. Vytenis Almonaitis, Junona AlmonaitienÄ—. Karšuva 2. Keliautojo po ŠilalÄ—s kraštÄ… žinynas, Kaunas 2006 m.
Plaukimas baidarÄ—mis JÅ«ros upe !!! Aktyvus poilsis !!! Pirties malonumai !!! Tel: 8 699 75546
© 2005 www.turistauk.lt powered by fructySTUDIO