Aitra - Jūros intakas
Aitra - graži ir paslaptinga girių upė, apsupta žaliaskarių eglynų, savo kelionę pradeda netoli Tverų, Lopaičių apylinkėse, vieno iš aukščiausių Žemaitijos kalvynų papėdėje. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visą šį grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.
Aitra rekomenduojama plaukti balandžio - gegužės mėnesį arba rudenį po liūčių.
Žygis baidare pasroviui Aitros upe
31,3 km iki Jūros. Aitralės ir Laukės upelio santaka. Mažoji Aitralė, priėmusi savo glėbin daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.
Prie tilto per Laukę yra senos Vincentavo dvaro kapinaitės, vietinių vadinamos Minikio Kapais. Čia palaidotas vienas pirmųjų Lietuvos agronomų - Karlas Otto von Munnichas (1834 - 1895). Iš Prūsijos vadovauti Rietavo žemės ūkio mokyklai jį pakvietė kunigaikštis Irenėjus Oginskis.
Nuo santakos galima pradėti plaukti tik jei aukštas vanduo. Čia vidutinis debitas - 1,1 m3/s, nuolydis - 0,86 m/km. Tačiau būtina žinoti - iki pat senojo Žemaičių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarės reikės išlipti ne kelis, o keliolika kartų... Vietos tikrai gražios, upė apsupta eglynais.
21 km iki santakos su Jūra Labardžiai. Senasis Žemaičių plentas. Kelionę baidarėmis siūlome pradėti čia. Upė čia jau kiek vandeningesnė - 1,36 m3/s, nuolydis iki žiočių - 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarės nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionę. Žemiau Labardžių upė apsupta miškais. Vietos čia negyvenamos, paslaptingos. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.
Prieš sėdant į baidarę, galima pasivaikščioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad čia gyventa turtingų žmonių, nes 1941m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslėptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senąsias kapinaites. Pasakojama, kad seniau čia vaidendavęsi. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. Valančius. Kapinaičių centre išlikęs ypač originalus iš vientiso akmens tašytas koplytstulpis.
Išsamiu maršruto aprašymu ir žemėlapiu aprūpiname baidarių nuomos metu.